Atrodo, kad einu
Per pirmą ploną ledą,
Apačioje dar želia
Žalia žala žolė,
Srovė šukuoja
Ir vėl plaukus velia,
Žuvelės maistą renka,
Prigludęs guli akmenėlis,
Prispaudęs baltą smėlį...
O kas giliau?
Į kitą krantą bėgu,
Lieptas – toks nepatvarus,
Kas jį sunėrė?
Šaltas rudens vėjas,
Vanduo, dangus –
Ir šiandien mėlynas,
Pasaulis – toks platus,
Kaip mažo vaiko – tyros,
Kaip akys mylimo žmogaus...
Ledo tiltas sutraškėjo
Ir nubudau.
O kas toliau?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą