Kėdės

 

Nematuokime kėdžių –

Tik sau,

Jeigu jos ant kalnelio

Ir viešos, apšviestos,

Vienas patrauks,

Kitas pastums,

Dar sušlaps,

Nusidėvės padėvėtos, –

Nesuriškim grandinėmis,

Kol yra kitoms vietos…

Kėdės turi istorijas:

Seks ir seks iš paskos, –

Režisūra – kita,

O kojos – tos pačios,

Ir stovės išsiviepusios –

Nė iš vietos…

Kas kelintus metus

Kėdės taip susidėvi,

Neužtenka pakeisti vien drobę,

Po jomis – dar ir spyruoklės,

Kurios šauna į orą,

Jei kreivai atsisėdi…

Oi, tos kėdės,

Kaip įprantam sėdėti.