Pas mus – žiemos šaltos,
Kartais – gilus sniegas, –
Visos gėlės miega,
Nerasi ir vaisių,
Nebent rausvą spanguolę,
Kyšančia iš kelmo
Saulėtoje vietoje…
Kad ilgiau derėtų,
Šalčiui atsispirtų,
Kryžmina ir uogas,
Kitaip ir vadintas:
Žemuogės – vazone,
Kieme – šilo uoga,
Avietė raudona
Rudenį prinoko…
Šviežio ridikėlio,
Kai užsinorėjo,
Šiltnamį pastatė, –
Apsaugo nuo vėjo…
Saulės sunokintą
Rasi miške uogą:
Pievoje ankstyvą žemuogė prinoko,
Sėdi ir dirvone,
Raškai – smaližiauji, –
Čia – spalva kitokia,
Kitas kvapas saujoj.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą