Nuo pirmų mokyklų
Ir nuo Donelaičio
Mokomės rašyti
Ir kalbėti sklandžiai.
Knygose sugulę
Tūkstantmečių mintys,
Kaip tvarkyti ūkį,
Kaip jame gyventi.
Tėvų pėdas mena
Rudenį arimai, –
Tiesias lygios vagos,
Tarsi smuiko stygos.
Kas neužrašyta,
Pasakomis virto,
Šis minčių aruodas
Vaikučiams paskirtas.
Pakeiti dar žodį,
Pridedi ir savo,
Garsiai padainuoji,
Atsiras naujadaras.
Nebijokim žodžio, –
Jis visus sujungia,
Sanskrito lentelėse
Savo būtį pildome.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą