Širdį vilioja
Rožių jūra,
Krūmus reikia genėti,
Laistyti ir prižiūrėti,
Tada ilgai žydės,
Dabar užtenka vienos rožės,
Kurią padovanoja
Mylimi ir artimi.
Gatve einu – saulutė šviečia,
Jurginas merkia – sustok ir prie manęs,
Juk ne prastesnis grožis,
Žiedai – spalvų vaivorykštė,
Galvas nulenkę,
Stovi dideli.
Grįžau pasigrožėti rože,
Matau – saulėgrąža užpyks, –
Ji dygo tik iš vieno grūdo,
O išaugino tūkstantį.
Neskuba vasara gėlių palikti,
Ruduo ateina lėtesniu žingsniu, –
Sušyla žemė,
Kai saulė pakyla,
Sušildo gėlių veidelius,
Rože pasipuošiau –
Gražu.
