Taip neseniai buvo pavasariai,
Tėvų sode dar obelys žydėjo,
Paskui ir savo sodą sodinau,
Žiedais aplipusios
Jaunutės obelys stovėjo…
Taip neseniai sode
Man meilę pažadėjai,
Apjuosėme obelį abu per liemenį,
Sustingę pastovėjome,
O vėjas grojo ausyse:
„ Mylėk dar, kaip mylėjai’’…
Taip neseniai buvo pavasaris,
O jau – ruduo,
Pabiro obuoliai ant žemės,
Tarsi man prakalbo obelis:
„ Atiduok, ką jau gavai, –
Meilės pavasariai praėjo’’…
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą