Gatvelės gėlės

 

Širdį vilioja

Rožių jūra,

Krūmus reikia genėti,

Laistyti ir prižiūrėti,

Tada ilgai žydės,

Dabar užtenka vienos rožės,

Kurią padovanoja

Mylimi ir artimi.

Gatve einu – saulutė šviečia,

Jurginas merkia – sustok ir prie manęs,

Juk ne prastesnis grožis,

Žiedai – spalvų vaivorykštė,

Galvas nulenkę,

Stovi dideli.

Grįžau pasigrožėti rože,

Matau – saulėgrąža užpyks, –

Ji dygo tik iš vieno grūdo,

O išaugino tūkstantį.

Neskuba vasara gėlių palikti,

Ruduo ateina lėtesniu žingsniu, –

Sušyla žemė,

Kai saulė pakyla,

Sušildo gėlių veidelius,

Rože pasipuošiau –

Gražu.