Žarijos

 

Nukarpome gyvatvores –

Nuskriaudžiame medžius,

Sukrauname į krūvą

Ar gražiai sustatome, –

Tegu džiūsta…

Taip praslenka žiema,

O Joninės – tolokai,

Sušlampa ir supūsta…

Lieka vieni stagarai,

Pušies spygliai taip gelia, –

Kai buvo laikas,

O laužo neužkūrėme…

Gyvenimo laužas sukrautas

Mudviejų atskirai,

Dabar – didžiulis,

O ugnies – mažiau,

Šešėliais tik aplinkui guli...

Pakurstyk, vėjau, dar nuodėgulius,

Gal įžiebs žarijos

Ugnį?