Ne vienas ir ne du
Mina takus,
Kol įsispaudžia pėdos, –
Čia bėgo skruzdėlė,
O iš paskos – pelytė,
Šernai, briedis…
Mes ėjome drauge,
Palikdami brydes
Vieną šalia kitos,
Dvi buvo širdys –
Viena siela…
Ne vieni metai –
Keleri, tiek daug žadėjo, –
Užaugs mūsų vaikai,
Vaikaičiai bėgs drauge
Mums į akis žiūrėdami,
Pakelsi juos ant rankų,
O danguje – mūsų lemties
Viena žvaigždė,
Nušvies takelį platų,
Pastebėtą…
Po daugel metų bus ir kelias,
Tiesis į tolį
Pėdų pėdos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą