Nepataikau eiti takeliu
Pėda į pėdą,
Kur vakar pramyniau,
Kažkas jau ėjo
Link manęs,
Nesusitikome, apsilenkėme…
Pėdos atšąla,
Užželia žole, –
Lieka seni prisiminimai,
Kad buvome greta,
Kaip du žiedai,
Dvi obelys sode,
Dvi baltos ir nebylios gulbės,
Dvi mielos ir nekaltos
Panirusios žolėse sraigės,
Skubėdami apsilenkėme…
Neparašiau ir laiško,
Du lapai – mintyse,
Abu – balti balti,
Kaip debesėliai plaukiantys,
Jie kartais susilieja,
Iškrenta lietaus lašais,
Į pėdas vėl susigeria…
Pabūkime lašais, –
Juose ir saulė
Neapsilenkia, atsispindi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą