Amžinybė

 

Kiekvienas medis

Ar daugiametė gėlė –

Tai laikrodis gamtos,

Pražystantys pavasarį ankstyvą,

Sukrovę pumpurus naujus

Net ant senos šakos

Žaliuoja – gyvas…

Prisėlina ruduo,

Nuskabo lapelius,

Pirma papuošia juos geltonai,

Tada ir pamatai,

Kiek sukaupta čia turto,

Aukso gryno,

Ir kiek sveikatos atiduota,

Kad išliktum sveikas,

Gyvas…

Nebėra lapų nė žiedų,

Vis tiek palieka stiebas ar liemuo,

Siūbuoja susikibę,

Dabar ir vėjo skundą išgirsti

Žiemužės vakarą vėlyvą,

Kaip ūžauja kiaurai pralėkdamas, –

Nepajėgė užgniaužti

Gyvasties.