Tik tokią dieną maudomės,
Bėgiojame pakrantėje,
Kai saulė šviečia,
Debesėliai plaukia...
Bet nejutau, nepamačiau,
Kada apstojo dėlės:
Įsisiurbė giliai
Ir kraują leido -
Raudonas bėgo lyg upelis.
Ištraukiojau visas,
Nes buvo net tarpupirščiuose,-
Po vieną ir kelias
Tarsi juodi velniai
Nekviestos įsirangiusios.
Tada apsižiūrėjau,
Kada išlipau į krantą
Ir į salelę bėgau...
Čia žemė juk kieta,
Niekas neduos į sprandą...
O dabar juda
Štai užantyje kažkas -
Krapštausi erkę...
Nuo jos ir mirsiu,-
Neišgelbės saulė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą