Turiu šalia vis pasakorių,
Kuris nuolat primena
Ir vis tą patį kala,-
Kaip plaktuku į priekalą,
Ant kurio nėra dalgio -
Atrodo, tuščias darbas,
Bet vis kala, kala...
O kam gi čia rašai,
Kas tau užmoka,
Kad kasdien kalbi?
Oi, betgi paukščiai kalba,
Kuo aš prastesnė
Už tą antį, žąsį, vieversį,
Kurie ir vėl pavasarį
Naujai kalbės, čirškės...
Gal kas ir jiems sakys,
Kas moka jiems už darbą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą