Kas toks žmogus,
Kuris nežino,
Kas pasauly šventa,
Kad ir gyvybė
Duota kiekvienam
Su tikslu ypatingu,
Kurio net nepatikrinsi protu.
Kai vaikas nuo mažens
Įpratintas prie gėrio,
Toks ir suaugęs
Nieko nenuskriaus.
Mes esame visi juk lygūs -
Gyvūnas arba žvėris,
Net skruzdėlės
Mažas vaikelis neužmins.
Varlytę saugo
Eidamas per smėlį -
Jos šildosi jau
Išsiritusios dabar.
Apeiname kiekvieną
Mažą vabalėlį,
Net musę, uodą
Tiktai vejame į kiemą,
Kitur mes esame
Kitų namų svečiai.
Kas gimė,
Tas turi ir gyvent.
Iš kur ne vienas
Taip išsigimė,
Tėvų gal neturėjo
Ar galvą tiek pragėrė,
Kad gali tyčiotis
Net iš mirties?
Toks man tik pasakys:
-Sena ir nebe pamokslauk...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą