Dažnas kažkam pirštu
Vis graso, barasi,
Kumščiu mojuoja,
Kai tas pro šalį
Jau prabėga ir nutolsta,
Dabar tik pastarojo
Vis purve žingsnius
Jau iš paskos skaičiuoja,
Kartais netgi ir kvapą,
Smarvę pamatuoja...
O tolumoje, žiūrėk,
Ir šitai išgaruoja.
Po šitiek metų
Lieka tik prisiminimas,
Kad kažkoks vadas
Buvo gyvas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą