Skiriu savo auklėtinei Linai
Baltokaitei
Taip daužosi širdis...
Gal taip garuoja kraujas?
Taip dega netektis,
Pražuvusių kare.
Taip smilksta namų židinys
Be tėvo ar sūnaus,
Be motinos, dukters?
Tiek metų karo dūmų
Niekas neregėjo,
Garuoja tik vanduo
Iš didelio tamsaus dubens,-
Tenai kareiviška ir košė,
Ir karštas viralas,
Garuoja duona nuo širdies
Šilto rudens...
Už taiką, mūsų rimtį,
Namų šilumą ir laimę
Pakyla žodis net iki dangaus
Ir išgaruoja ten.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą