Fb Draugui A.S. užuojauta
Marijos motinos vardu
Buvai pati vadinta
Ir krikšto vardą man davei,
Ant tavo rankų augau,
Tu man svajonėse
Dainuodavai liūdnai,
Bet ir labai gražiai.
Į motinos lopšinę
Tąkart susipynė
Švęstas vanduo -
Tyri rasos lašai.
Man ant kaktos
Paliko žymę,
Kurią dabar turiu,
Piešiu ant lapo,
Juodai purpurinio,
Kur Amžinąjį Atilsį matai.
Uždegsiu žvakę
Tau prie kojų,
Kad eitum ir į dangų
Su gerais darbais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą