Net ir laukinis paukštis
Pažįsta gerą žmogų,
Prisiriša ir šuo, katė,-
Jo nepalieka, neapgauna
Nė per nago juodymą,-
Taip sako netgi patarlė.
Visaip vadina žmonės,
Kurie nepastovūs -
Tai vėjo pamušalas,
Kitas blogiau-net gegute,
Bet vis neranda vietos
Elgesys ir poelgiai,
Taip bastosi po žemę
Žodis tarsi dilgėlė,
O juk labai skaudu visiems.
Seniau sakydavo:
-Ką jau dangus paskyrė,
Tą tik mirtis išskirs.
Kiek žodžių veltui byra,-
Kaip skruzdėlynai
Po smarkaus lietaus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą