Sava troba, visi savi,-
Šeima – tai mūsų tėviškė.
Čia pasodintas medis -
Liepa kvepia po langais,
Kaštonų žvakės žydi.
Toliau ir topolių tvora,
Jų kvapas šaukia,
Kad čia sugrįžtų visada
Jau dideli vaikaičiai.
Mūsų žali kiemai mieste,-
Kiekviena gatvė – tai alėja,
Gyvenimas iš kaimo
Čia atėjo, niekur neišėjo...
Mūsų vaikai – graži giria,
Kur ošia žalios pušys,
O visų medžių motina,
Eglužė su žalia skara,
Vis budi, dėl visų vis rūpinasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą