Remigijui Ž.
Senieji medžiai
Duoda žemei pradžią,-
Tarsi daina ateina
Ir priglaudžia rudenį lapus,
Kad po jais dygtų jaunas
Ir leistų daigą
Į trąšią, purią vietą,
Kur įsėlis jaukus.
Tokia svaja senųjų,
Kad ir jaunimas
Net praaugtų natą,
O muzikos vis ritmas
Ir kitoks ateina,
Tik tas pats taktas,-
Jis lyg širdies dūžis
Vis tvinksi, beldžiasi
Į smilkinius žilus...
Dainuokim su jaunais,
O dainos aidas
Tegu vis prikelia
Senus laikus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą