Vakar buvo baisi sloga,-
Visai nuvažiavo stogas.
Ir matau, kad ekrane,-
Du juodi varnai šalia.
„Gal karščiuoju?“-pamaniau,
Jų turėtų būt daugiau.
Dar atskrido varnas vienas
Ir karksėjo – viens prie vieno,
Nežinai jų netgi vardo:
Vienas siūlė savo sparną,
Kitas skaitė, krapštė snapą,
O trečiasis, kad padūko
Keikėsi iš viso ūpo...
Sakė, aš - šiokia tokia,
Net žodyne to nėra.
Iš pradžių visi pašoko,
Vakarėlis - lyg po stogu.
Kol visi apsižiūrėjo,
Ėmė keiktis net prieš vėją,
Kad mano galva su broku
Ir mylėtis nebemoku...
Jau tada , kad supykau,
Net ant pievos padariau...
O man, kuosai, ką daryti?
Teko taip abu baidyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą