Šiandien susipratau,
Kad iki vakaro
Neparašiau nei žodžio,
Labai tavęs atsiprašau,-
Buvau vis barama,
Kad siekiu vis daugiau,
Kad šoku ir dainuoju
Sau, savo vaikams.
Tokia dalia poeto -
Ji laikina, kaip smėlis,
Visiems vis po akim,
Jei pasakysi vieną žodį,
Tai pagalvos kiti,
Kad sakai apie jį...
Deja, kiekvienas pasakoja
Tiktai savo kelią,
Gal jie panašūs,-
Kaip ir mūsų abiejų,-
Akmuo juk šaltas,
Ledas irgi ledas...
Nejaugi šalsime visi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą