Ačiū už padailintą foto.
Kada nubąla smilkiniai,
Susiraukšlėja veidas,
Neužsidėsiu nuometo -
Tiktų juoda skara,
Bet aš dar neuždengsiu
Savo gilių raukšlių ,
Nė galvos dar nenuleisiu,
Nes veidrodyje spindi
Veidas, mirusiųjų artimųjų -
Seserų, kurias mylėjau,
O visad dievinau -
MAMOS.
MAMOS.
Tegu lūpos ir bus ne saldžios,
Bet sako dar žodžius,-
Kartais švelnius,
Bet ir kitus...
Kai braukiu prakaitą nuo veido,
Juk pasitaiko ir visokių -
Žemiškų ir paprastų.
O smėlio laikrodis
Vis byra, byra,
Kažkas gal nori,
Kad aš verkčiau,
Nuolat verkčiau,
Oi, būtų jų širdy tada ramu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą