Mūsų laiku –
Namai, be kaminų,
Bet ar be dūmų?
Kvapai namų
Praturtina gyvenimą,
Kai jį su meile ramstome, –
Atokiai nuo namų
Ir laužą kuriame,
Kad kibirkšties vėjelis neatpūstų,
Nesudegintų stogų,
Neįskeltų pamatų…
Kai stogas griūva,
Sutrupa ir gegnės,
Grebėstai lūžta,
Sudega ir lubos, –
Medis ar plyta –
Iš tos pačios žemės,
Sutrupa…
Nedeginkime tiltų link namų –
Tai tavo pasaka vaikystės,
Prosenelių atminimas,
Kvapas amžinybės –
Krosnies dūmų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą