Žemė – stebuklas erdvėje,
Daugybė tenai žvaigždžių,
Gan panašių planetų, –
Tokios žalios nėra,
Tiek gėlų vandenų nėra,
Nėra gyvybę saugančių
Mažų ir didelių stebuklų,
Gyvuojančių po dangaus skėčiu…
Nėra surasta kitur žmonių,
Kurie galėtų sėti,
Plikoje dirvoje aptikę daigą,
Jame – ląstelę pirmą,
Iš kurios ir visas plotas
Ima amžinai derėti…
Stebuklų šalyje dabar ir gyvenu,
Sumanė ją mėlyname danguje
Kūrėjas,
Įvykdė jojo valią
Meilės šviesos paliepti
Motina ir tėtis, –
Viskas dera, kyla ir siūbuoja
Saulei šviečiant.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą