Laiminga šypsena

Aušra

Po daugel metų

Vėl girdėjau ir žemaitišką,

Jokia šnekta jos neatstoja,

Kai girdi iš senų lūpų – tikrą,

Kurią lydi šypsena…

Jokia gėlė nežydi,

Jeigu jos dangus nemyli,

Saulutė nesišypso nusileisdama,

Kai tyra ašara ištrykšta

Anksti ryte…

Toks geras jausmas,

Kada žmonės susitinka

Ant medinio tilto,

Nusilenkia saulei, kuri šildo

Netgi nusileisdama…

Gyvenkime dar daugel metų

Su laimės šypsena.