Geriau ant kaklo
Baltas lino kryžius
Nei auksinė grandinėlė,
Kuri ir nerūdija,
Bet metalas – šaltas,
Trina…
Mama tik tokį,
Iš pilkų dirvonų lino,
Teturėjo,
Nebuvo iš ko pirkti,
Aukso nemūvėjo,
Karo banga paglemžė
Ir paskutinį rūbą,
Pačios išaustą ir pasiūtą,
Viskas vėl – iš naujo,
Buvo…
Neturėjau savo kraičio skrynios,
Kas liko iš senovės,
Supelijo, susitrynė, –
Toks mūsų,
Prastų mužikėlių, lobis:
Sukalbi maldą atsikėlęs,
Užverti ir pažymi
Šventais paveikslėliais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą