Saldūs žodžiai

Turiu žmonių,

Nuo pat mažens pažįstamų,

Jie primena bites,

Dylančiais sparneliais pamažu,

Kol kvepiančias paskutines dulkes

Nuo žiedų surinkusios,

Prie savo avilio

Į amžinybę atsigręžusios,

Baltų žiedelių jūroje paskęs…

Turiu gyvenimo patikrintus,

Lemties apvainikuotus,

Savo versmes dar saugančius,

Renkančius paskutinius laimės grūdelius:

Vaikais suaugusiais,

Vaikaičiais besidžiaugiančius,

Ir skrendančius, vis skrendančius

Per pievas ir miškus…

Turiu ir vieną draugę,

Pas kurią maža nubėgdavau,

Drauge ir dirbome užaugusios,

Rinkome rudeniop nuo žemės

Nukritusius sultingus obuolius…

Turiu ir žodžių,

Kurie niekad neišsenka

Nuo mažens pažįstamiems, –

Jie – saldūs,

Jau prinokę ir sultingi,

Dar saldūs, kaip medus.