Kodėl mes ieškome savų
Tarp nepažįstamų ir svetimų,
Kas traukia žmogų prie žmogaus?
Šiluma, gerumas,
Ko nesurandame namie,
Kai nuotaika subjūra,
Kada nėra kam pasakyti atvirai,
Koks skausmas sieloje,
Kai metų slenkstis – taip arti širdies,
O smilkiniuose girdi
Varpo dūžius…
Uždėk man ranką ant peties,
Kiek gali, paėjėk drauge,
Ištiesink sulenktą jau nugarą,
Seni beržai linkės
Ilgiausių metų,
Kiek iškukavo mums pavasarį gegutė,
Tiek ir būname…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą