Ne kartą laukiau traukinuko,–
Siauri tie dveji bėgiai,
Susiglaudę rąstais,
Pabėgiais išskleistais,
Viena kryptis – į priekį...
Kam stotys, pamanai?
Kitoje išlipi ilgesniam laikui,
Dažnai ir pasilieki,
Jei čia išties – gerai…
Sušvilpia traukinys, –
Reikia skubėti,
Palieka ir nesurinkti
Žaisliukai ir kitų daiktų šimtai,
Lėlė nuliūdusi pravirksta,
Kad vaikystę praradai,
Senatvė atbildėjusi pasakė:
– Ko skrendi, ko neradai?…
Daug metų nevažiavau
Greitaisiais traukiniais,
Plačiaisiais bėgiais...
Nejaugi bus šis paskutinis kartas,
Kai susitiksiu su draugais?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą